pervažas

×pervãžas sm. (2); R132, párvažas (1) žr. pervazas: Sėdo an pervažo, persikėlė per upę Brt. Tilto nebuvo, párvažu kėlė Btg. Susivažiavom an to parvažiùko ir ėmėm skęst Ar. Oi stovi rymo jaunas brolelis ant pervažo tiltelio TDrV158. Gulėj[o] bernelis, mudras raitelis, ant pervažėlio tilto TDrIV147. Buvo ten tuomet ir žmonės, kurie „pervažužius dirbo“ LTII543(Bs).